1 |
<!--#set var="PO_FILE" |
2 |
value='<a href="/philosophy/po/free-software-even-more-important.lt.po"> |
3 |
https://www.gnu.org/philosophy/po/free-software-even-more-important.lt.po</a>' |
4 |
--><!--#set var="ORIGINAL_FILE" value="/philosophy/free-software-even-more-important.html" |
5 |
--><!--#set var="DIFF_FILE" value="/philosophy/po/free-software-even-more-important.lt-diff.html" |
6 |
--><!--#set var="OUTDATED_SINCE" value="2017-01-06" --> |
7 |
|
8 |
<!--#include virtual="/server/header.lt.html" --> |
9 |
<!-- Parent-Version: 1.77 --> |
10 |
|
11 |
<!-- This file is automatically generated by GNUnited Nations! --> |
12 |
<title>Laisva programinė įranga dabar yra dar svarbesnė - GNU projektas - Laisvos |
13 |
programinės įrangos fondas</title> |
14 |
|
15 |
<!--#include virtual="/philosophy/po/free-software-even-more-important.translist" --> |
16 |
<!--#include virtual="/server/banner.lt.html" --> |
17 |
<!--#include virtual="/server/outdated.lt.html" --> |
18 |
<h2>Laisva programinė įranga dabar yra dar svarbesnė</h2> |
19 |
|
20 |
<p>pagal <a href="http://www.stallman.org/"><strong>Richard |
21 |
Stallman</strong></a></p> |
22 |
|
23 |
<blockquote> |
24 |
<p>Žymiai suredaguota šio straipsnio versija buvo publikuota <a |
25 |
href="http://www.wired.com/opinion/2013/09/why-free-software-is-more-important-now-than-ever-before">Wired</a>.</p> |
26 |
<p> |
27 |
<a href="/help">Siūlomi būdai, kuriais jūs galite padėti laisvos programinės |
28 |
įrangos judėjimui</a>. |
29 |
</p> |
30 |
</blockquote> |
31 |
|
32 |
<p>Nuo 1983 m., Laisvos programinės įrangos judėjimas vykdė kampanijas už |
33 |
kompiuterio naudotojų laisvę – kad naudotojai valdytų jų naudojamą |
34 |
programinę įrangą, o ne atvirkščiai. Kai programa gerbia naudotojų laisvę |
35 |
ir bendruomenę, mes ją vadiname „laisva programine įranga“.</p> |
36 |
|
37 |
<p>Kartais mes ją vadiname „libre programine įranga“ taip pat, |
38 |
siekiant pabrėžti, kad mes kalbame apie laisvę, o ne kainą. Kai kurios |
39 |
nuosavybinės (nelaisvos) programos, tokia kaip Photoshop, yra labai |
40 |
brangios; kitos, tokia kaip Flash Player, yra prieinamos nemokamai – |
41 |
bet tai mažmožis. Bet kuriuo atveju, jos programos autoriui suteikia galią |
42 |
naudotojais, galią, kurios niekas neturėtų turėti.</p> |
43 |
|
44 |
<p>Tos dvi programos turi kai ką daugiau bendro: jos abi yra <em>kenkėjiškos |
45 |
programos</em>. Tai yra, abi turi funkcionalumus, suprojektuotus |
46 |
nuskriausti naudotoją. Nuosavybinė programinė įranga šiomis dienomis dažnai |
47 |
yra kenkėjiška, nes <a href="/proprietary/proprietary.html">autorių galia |
48 |
juos korumpuoja</a>.</p> |
49 |
|
50 |
<p>Su laisva programine įranga, naudotojai valdo programą, ir individualiai, ir |
51 |
kolektyviai. Taip jie kontroliuoja ką daro jų kompiuteriai (laikant, kad |
52 |
tie kompiuteriai yra <a href="/philosophy/loyal-computers.html">lojalūs</a> |
53 |
ir daro tai, ką naudotojų programos jiems liepia).</p> |
54 |
|
55 |
<p>Su nuosavybine programine įranga, programa valdo naudotojus ir kuris nors |
56 |
kitas asmuo (jos autorius arba „savininkas“) valdo tą programą. |
57 |
Taip nuosavybinė programa savo autoriui suteikia galią savo naudotojais. |
58 |
Tai savaime neteisinga ir autorių vilioja naudotojus skriausti kitais |
59 |
būdais.</p> |
60 |
|
61 |
<p>Laisvė reiškia valdyti savo paties gyvenimą. Jei jūs naudojate programą |
62 |
užsiimdami savo gyvenimo veikla, jūsų laisvė priklauso nuo to ar turite tos |
63 |
programos kontrolę. Jūs nusipelnote turėti savo naudojamų programų |
64 |
kontrolę, ir tuo labiau, kai naudojate jas kažkam jūsų gyvenime svarbiam.</p> |
65 |
|
66 |
<p>Naudotojams kontroliuoti programą reikia keturių <a |
67 |
href="/philosophy/free-sw.html">esminių laisvių</a>. |
68 |
</p> |
69 |
|
70 |
<p>(0) Laisvė leisti tą programą taip, kaip norite, bet kokiu tikslu.</p> |
71 |
|
72 |
<p>(1) Laisvė išstudijuoti tos programos „šaltinio kodą“ ir jį |
73 |
pakeisti taip, kad ta programa atliktų jūsų skaičiavimus pagal jūsų |
74 |
pageidavimą. Programuotojai rašo programas programavimo kalba – kaip |
75 |
anglų kartu su algebra – ir ta programos forma yra „šaltinio |
76 |
kodas“. Bet kuris, mokantis programuoti, ir turintis programą |
77 |
šaltinio kodo forma, gali perskaityti tą šaltinio kodą, suprasti jo veikimą |
78 |
ir jį pakeisti irgi. Kai viskas ką jūs gaunate yra vykdomoji forma, skaičių |
79 |
sekos, kurias efektyviai leidžia kompiuteris, bet be galo sunku suprasti |
80 |
žmogui, programos tokioje formoje supratimas ir pakeitimas yra neleistinai |
81 |
sunkus.</p> |
82 |
|
83 |
<p>(2) Laisvė padaryti ir platinti tikslias kopijas tada, kada pageidaujate. |
84 |
(Tai nėra privaloma; šito darymas yra jūsų pasirinkimas. Jei programa yra |
85 |
laisva, tai nereiškia, kad kažkas privalo pasiūlyti jums kopiją arba, kad |
86 |
jūs privalote pasiūlyti jam kopiją. Programos be laisvės platinimas |
87 |
naudotojams juos skriaudžia; tačiau, pasirinkimas programos neplatinti |
88 |
– privatus jos naudojimas – neskriaudžia nei vieno.)</p> |
89 |
|
90 |
<p>(3) Laisvė padaryti ir platinti jūsų modifikuotų versijų kopijas, kada jūs |
91 |
pageidaujate.</p> |
92 |
|
93 |
<p>Pirmos dvi laisvės reiškia, kad kiekvienas naudotojas gali vykdyti asmeninę |
94 |
tos programos kontrolę. Su kitomis dvejomis laisvėmis, bet kuri naudotojų |
95 |
grupė gali kartu vykdyti tos programos <em>kolektyvinę kontrolę</em>. Su |
96 |
visomis keturiomis laisvėmis, naudotojai visiškai kontroliuoja programą. |
97 |
Jei nors vienos iš jų trūksta arba yra neadekvati, ta programa yra |
98 |
nuosavybinė (nelaisva) ir neteisinga.</p> |
99 |
|
100 |
<p>Kitų tipų darbai taip pat yra naudojami praktinėms veikloms, įskaitant |
101 |
maisto ruošimo receptus, edukacinius darbus, tokius kaip vadovėliai, |
102 |
pasirėmimo darbus, tokius kaip žodynai ir enciklopedijos, šriftus tekstų |
103 |
paragrafų vaizdavimui, techninės įrangos grandinių diagramas žmonėms |
104 |
pasidaryti ir šablonus naudingų (ne tik dekoratyvinių) objektų padarymui su |
105 |
3D spausdintuvu. Kadangi šie nėra programinė įranga, tiesą sakant laisvos |
106 |
programinės įrangos judėjimas jų neaprėpia; bet tas pats mąstymas yra |
107 |
taikomas ir veda prie tos pačios išvados: šie darbai turėtų nešti tas |
108 |
keturias laisves.</p> |
109 |
|
110 |
<p>Laisva programa jums leidžia su ja pasikrapštyti, kad ji darytų tai, ko jūs |
111 |
norite (arba nustotų daryti tai, kas jums nepatinka). Krapštimasis su |
112 |
programine įranga gali skambėti absurdiškai jei jūs esate pripratę prie |
113 |
nuosavybinės programinės įrangos kaip prie sandarios dėžutės, bet Laisvame |
114 |
pasaulyje šitą daryti yra įprasta ir geras būdas išmokti programuoti. Net |
115 |
tradicinis amerikoniškas hobis krapštytis prie automobilių yra apsunkintas, |
116 |
nes dabar automobiliai turi nelaisvą programinę įrangą.</p> |
117 |
|
118 |
<h3>Nuosavybiškumo neteisingumas</h3> |
119 |
|
120 |
<p>Jei naudotojai nevaldo programos, programa valdo juos. Su nuosavybine |
121 |
programine įranga, visada yra kuris nors asmuo, programos autorius arba |
122 |
„savininkas“, kuris valdo tą programą – ir per ją, vykdo |
123 |
galią savo naudotojais. Nelaisva programa yra masalas, neteisingos galios |
124 |
instrumentas.</p> |
125 |
|
126 |
<p>Pasibjaurėtinais atvejais (nors šis pasibjaurėjimas tapo gan įprastu) <a |
127 |
href="/proprietary/proprietary.html">nuosavybinės programos projektuojamos |
128 |
sekti savo naudotojus, juos apriboti, juos cenzūruoti ir juos |
129 |
išnaudoti</a>. Pavyzdžiui, Apple iThings operacinė sistema atlieka visą |
130 |
tai, taip pat ir Windows mobiliuose įrenginiuose su ARM mikroschemomis. |
131 |
Windows, mobilaus telefono įmontuotoji programinė įranga ir Windows skirta |
132 |
Google Chrome turi universalias galines duris, kurios kažkokiai kompanijai |
133 |
leidžia pakeisti programą per atstumą neprašant leidimo. Amazon Kindle turi |
134 |
galines duris, per kurias gali ištrinti knygas.</p> |
135 |
|
136 |
<p>Nelaisvos programinės įrangos naudojimas „daiktų internete“ jį |
137 |
paverstų į <a |
138 |
href="http://ieet.org/index.php/IEET/more/rinesi20150806">„televizinių |
139 |
pardavėjų internetą“</a> taipogi į „šniukštinėtojų |
140 |
internetą“.</p> |
141 |
|
142 |
<p>Su tikslu nutraukti nelaisvos programinės įrangos neteisingumą, laisvos |
143 |
programinės įrangos judėjimas vysto laisvas programas, kad naudotojai galėtų |
144 |
save pačius išlaisvinti. Mes pradėjome 1984 m. vystydami laisvą |
145 |
operacinę sistemą <a href="/gnu/the-gnu-project.html">GNU</a>. Šiandien, GNU |
146 |
leidžia milijonai kompiuterių, pagrinde <a |
147 |
href="/gnu/gnu-linux-faq.html">GNU/Linux kombinacija</a>.</p> |
148 |
|
149 |
<p>Programos be laisvės platinimas naudotojams juos skriaudžia; tačiau, |
150 |
sprendimas neplatinti tos programos neskriaudžia nei vieno. Jei jūs |
151 |
parašote programą ir naudojate ją privačiai, tai nieko blogo kitiems |
152 |
nedaro. (Jūs praleidžiate galimybę padaryti gerą, bet tai nėra tapatu blogo |
153 |
padarymui.) Todėl, kai mes sakome, kad visa programinė įranga turi būti |
154 |
laisva, mes turime mintyje, kad kiekviena kopija turi būti su tomis |
155 |
keturiomis laisvėmis, bet mes neturime mintyje, kad kažkas privalo jums |
156 |
pasiūlyti kopiją.</p> |
157 |
|
158 |
<h3>Nelaisva programinė įranga ir SaaSS<sup><a href="#TransNote1">1</a></sup></h3> |
159 |
|
160 |
<p>Nelaisva programinė įranga kompanijoms buvo pirmas būdas perimti žmonių |
161 |
kompiuterinių skaičiavimų kontrolę. Šiomis dienomis, yra dar vienas būdas, |
162 |
pavadintas Paslauga kaip programinės įrangos pakaitalas, arba SaaSS. Tai |
163 |
reiškia kažkieno kito serveriui leidimą atlikti jūsų kompiuterinio |
164 |
skaičiavimo užduotis.</p> |
165 |
|
166 |
<p>SaaSS nereiškia, kad serveryje esančios programos yra nelaisvos (nors dažnai |
167 |
taip ir yra). Veikiau, SaaSS naudojimas sukelia tuos pačius neteisingumus, |
168 |
kaip ir nelaisvos programos naudojimas: jie yra du takai į tą pačią blogą |
169 |
vietą. Štai, kad ir SaaSS vertimo paslaugos pavyzdys: naudotojas siunčia |
170 |
tekstą į serverį ir serveris jį išverčia (tarkim, iš anglų į ispanų), ir |
171 |
siunčia tą vertimą atgal tam naudotojui. Dabar vertimo darbas yra valdomas |
172 |
serverio operatoriaus, o ne naudotojo.</p> |
173 |
|
174 |
<p>Jei jūs naudojate SaaSS, serverio operatorius kontroliuoja jūsų |
175 |
kompiuterinius skaičiavimus. Šitam reikia patikėti visus susijusius |
176 |
duomenis serverio operatoriui, kuris bus priverstas juos taip pat parodyti |
177 |
ir valstybei – <a |
178 |
href="/philosophy/who-does-that-server-really-serve.html">kam tas serveris |
179 |
tarnauja, galų gale?</a></p> |
180 |
|
181 |
<h3>Pirminis ir antrinis neteisingumai</h3> |
182 |
|
183 |
<p>Kai jūs naudojate nuosavybines programas arba SaaSS, pirmiausia jūs kenkiate |
184 |
sau, nes taip kažkokiam asmeniui suteikiama neteisinga galia jumis. Jūsų |
185 |
pačių labui, jūs turėtumėte pabėgti. Ji taip pat padaro blogą kitiems jei |
186 |
jūs pasižadate nesidalinti. Laikytis tokio pažado yra blogis ir sulaužyti |
187 |
jį yra mažesnis blogis; kad iš tikrųjų būti teisingiems, jūs neturėtumėte |
188 |
taip prisižadėti aplamai.</p> |
189 |
|
190 |
<p>Yra atvejai, kai nelaisvos programinės įrangos naudojimas tiesiogiai |
191 |
spaudžia kitus elgtis panašiai. Skype yra aiškus pavyzdys: kai vienas asmuo |
192 |
naudoja nelaisvą Skype klientinę programinę įrangą, tai iš kito asmens |
193 |
reikalauja naudoti tą programinę įrangą irgi – todėl, abu atsisako |
194 |
savo laisvės. (Google Hangouts turi tą pačią problemą.) Neteisinga net |
195 |
pasiūlyti tokias programas naudoti. Mes turėtume atsisakyti jas naudoti net |
196 |
trumpai, net per kažkieno kito kompiuterį.</p> |
197 |
|
198 |
<p>Dar viena nelaisvų programų ir SaaSS naudojimo žala yra ta, kad tai |
199 |
apdovanoja kaltininką, skatinant tolimesnį tos programos arba |
200 |
„paslaugos“ vystymą, savo ruožtu vedant prie dar daugiau žmonių |
201 |
pakliuvimo po tos kompanijos nykščiu.</p> |
202 |
|
203 |
<p>Visos netiesioginės žalos formos yra sustiprintos, kai tas naudotojas yra |
204 |
viešasis asmuo arba mokykla.</p> |
205 |
|
206 |
<h3>Laisva programinė įranga ir valstybė</h3> |
207 |
|
208 |
<p>Viešosios įstaigos egzistuoja žmonėms, o ne joms pačioms. Kai jos atlieka |
209 |
kompiuterinius skaičiavimus, jos juos atlieka žmonėms. Jų pareiga palaikyti |
210 |
visišką tų kompiuterinių skaičiavimų kontrolę taip, jog jos galėtų |
211 |
užtikrinti, kad tai atliekama žmonėms tinkamai. (Tai sudaro skaičiuojamąjį |
212 |
valstybės suverenitetą.) Jos privalo niekada neleisti valstybės |
213 |
kompiuterinių skaičiavimų kontrolei patekti į privačias rankas.</p> |
214 |
|
215 |
<p>Siekiant išlaikyti žmonių kompiuterinių skaičiavimų valdymą, viešosios |
216 |
įstaigos privalo juos atlikti ne su nuosavybine programine įranga |
217 |
(programinė įranga, kontroliuojama kito juridinio asmens, nei valstybės). |
218 |
Ir jos privalo nepatikėti jų paslaugai, suprogramuotai ir leidžiamai kito |
219 |
juridinio asmens, nei valstybės, kadangi tai būtų SaaSS.</p> |
220 |
|
221 |
<p>Nuosavybinė programinė įranga neturi jokios apsaugos aplamai vienu kritiniu |
222 |
atveju – nuo jos autoriaus. Ir tas autorius gali padėti kitiems |
223 |
surengti ataką. <a |
224 |
href="http://arstechnica.com/security/2013/06/nsa-gets-early-access-to-zero-day-data-from-microsoft-others/">Microsoft |
225 |
parodo Windows klaidas NSA</a> (JAV vyriausybės skaitmeninė šnipinėjimo |
226 |
agentūra) prieš jas ištaisydama. Mes nežinome ar Apple panašiai elgiasi, |
227 |
bet ją slegia tas pats, kaip ir Microsoft, vyriausybinis spaudimas. Jei |
228 |
kokios nors kitos valstybės vyriausybė naudoja tokią programinę įrangą, tai |
229 |
kelia pavojų nacionaliniam saugumui. Ar jūs norite, kad NSA įsilaužtų į |
230 |
jūsų vyriausybės kompiuterius? Pamatykite mūsų <a |
231 |
href="/philosophy/government-free-software.html">vyriausybėms siūlomą |
232 |
politiką skatinti laisvą programinę įrangą</a>.</p> |
233 |
|
234 |
<h3>Laisva programinė įranga ir švietimas</h3> |
235 |
|
236 |
<p>Mokyklos (ir į tai įeina visos edukacinės veiklos), per tai, ko jos moko, |
237 |
įtakoja visuomenės ateitį. Jos turėtų išskirtinai mokyti tik laisvos |
238 |
programinės įrangos, kad taip panaudotų savo įtaką geram. Mokyti |
239 |
nuosavybinės programos yra implantuoti priklausomybę, o tai priešinga |
240 |
švietimo misijai. Mokindamos naudoti laisvą programinę įrangą, mokyklos |
241 |
nukreips visuomenės ateitį link laisvės ir padės talentingiems |
242 |
programuotojams tapti šios profesijos meistrais.</p> |
243 |
|
244 |
<p>Jos taip pat išmokys mokinius bendradarbiavimo, pagalbos kitiems žmonėms |
245 |
įpročio. Kiekviena klasė turėtų turėti šią taisyklę: „Mokiniai, ši |
246 |
klasė yra vieta, kurioje mes dalinamės mūsų žiniomis. Jei į klasę |
247 |
atsinešite programinę įrangą, negalėsite jos sau pasilaikyti. Veikiau, jūs |
248 |
turite pasidalinti kopijomis su likusia klase – įskaitant programos |
249 |
šaltinio kodą, tam atvejui jei kas nors kitas nori išmokti. Todėl, |
250 |
nuosavybinės programinės įrangos atsinešimas į klasę nėra leidžiamas, |
251 |
išskyrus jos atvirkštinei inžinerijai“.</p> |
252 |
|
253 |
<p>Nuosavybiniai autoriai norėtų, kad mes mokinius, kurie yra pakankamai |
254 |
geraširdžiai, kad pasidalintų programine įranga, baustume ir trukdytume |
255 |
tiems, kurie yra pakankamai susidomėję, kad norėtų ją pakeisti. Tai reiškia |
256 |
blogą švietimą. Pamatykite <a |
257 |
href="/education/">http://www.gnu.org/education/</a> daugiau laisvos |
258 |
programinės įrangos naudojimo mokyklose diskusijos.</p> |
259 |
|
260 |
<h3>Laisva programinė įranga: daugiau nei „privalumai“</h3> |
261 |
|
262 |
<p>Manęs dažnai prašo apibūdinti laisvos programinės įrangos |
263 |
„privalumus“. Bet žodis „privalumai“ yra per |
264 |
silpnas, kai kalbama apie laisvę. Gyvenimas be laisvės yra priespauda ir |
265 |
tai taikytina kompiuteriniams skaičiavimams taip pat, kaip ir bet kuriai |
266 |
kitai veiklai mūsų gyvenimuose. Mes privalome atsisakyti atiduoti programų |
267 |
autoriams arba kompiuterinių skaičiavimų paslaugoms mūsų kompiuterinių |
268 |
skaičiavimų kontrolę. Tai yra teisinga, dėl savanaudiškų priežasčių; bet ne |
269 |
tik dėl savanaudiškų priežasčių.</p> |
270 |
|
271 |
<p>Į laisvę įeina laisvė bendradarbiauti su kitais. Tos laisvės iš žmonių |
272 |
atėmimas reiškia jų susiskaldžiusių laikymą, o tai yra jų persekiojimo plano |
273 |
pradžia. Laisvos programinės įrangos bendruomenėje, mes labai suprantame |
274 |
laisvės bendradarbiauti svarbą, nes mūsų darbą sudaro organizuotas |
275 |
bendradarbiavimas. Jei jūsų draugė ateina į svečius ir pamato jus |
276 |
naudojančius programą, ji gali paprašyti kopijos. Programa, kuri jums |
277 |
neleidžia jos išplatinti arba sako, kad jūs „neturėtumėte“, yra |
278 |
antisocialinė.</p> |
279 |
|
280 |
<p>Kompiuteriniuose skaičiavimuose, į bendradarbiavimą įeina tikslių programos |
281 |
kopijų išplatinimas kitiems naudotojams. Į jį taip pat įeina jūsų pakeistų |
282 |
versijų platinimas jiems. Laisva programinė įranga skatina šias |
283 |
bendradarbiavimo formas, kai nuosavybinė programinė įranga jas draudžia. Ji |
284 |
draudžia kopijų išplatinimą ir, neleisdama naudotojams gauti šaltinio kodą, |
285 |
ji jiems blokuoja pakeitimų padarymą. SaaSS paveikia lygiai taip pat: jei |
286 |
jūsų kompiuteriniai skaičiavimai yra atliekami per tinklą kažkieno kito |
287 |
serveryje, su kažkieno kito programos kopija, jūs negalite jos pamatyti arba |
288 |
paliesti tos programinės įrangos, kuri atlieka jūsų kompiuterinius |
289 |
skaičiavimus, taigi, jūs negalite jos išplatinti arba jos pakeisti.</p> |
290 |
|
291 |
<h3>Išvada</h3> |
292 |
|
293 |
<p>Mes nusipelnome turėti savo kompiuterinių skaičiavimų kontrolę; kaip mes |
294 |
galime šią kontrolę laimėti? Atmesdami nelaisvą programinę įrangą mums |
295 |
priklausančiuose arba reguliariai naudojamuose kompiuteriuose ir atmesdami |
296 |
SaaSS. <a href="/licenses/license-recommendations.html">Kurdami laisvą |
297 |
programinę įrangą</a> (tiems iš mūsų, kurie yra |
298 |
programuotojai). Atsisakydami vystyti arba skatinti nelaisvą programinę |
299 |
įrangą arba SaaSS. <a href="/help">Skleisdami šias idėjas kitiems</a>.</p> |
300 |
|
301 |
<p>Mes ir tūkstančiai naudotojų šitą darėme nuo 1984 m., štai taip mes |
302 |
dabar turime laisvą GNU/Linux operacinę sistemą, kurią bet kas – |
303 |
programuotojas arba ne – gali naudoti. Prisijunkite prie mūsų reikalo |
304 |
kaip programuotojas ar aktyvistas. Išlaisvinkime visus kompiuterio |
305 |
naudotojus.</p> |
306 |
|
307 |
|
308 |
<div class="translators-notes"> |
309 |
|
310 |
<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't have notes.--> |
311 |
<h3>Vertėjo pastabos</h3> |
312 |
<ol> |
313 |
<li id="TransNote1">Nuo čia ir toliau, akronimai originalo kalba |
314 |
neverčiami.</li> |
315 |
</ol></div> |
316 |
</div> |
317 |
|
318 |
<!-- for id="content", starts in the include above --> |
319 |
<!--#include virtual="/server/footer.lt.html" --> |
320 |
<div id="footer"> |
321 |
<div class="unprintable"> |
322 |
|
323 |
<p>Bendrus FSF ir GNU užklausimus prašome atsiųsti į <a |
324 |
href="mailto:gnu@gnu.org"><gnu@gnu.org></a>. Taip pat, yra ir <a |
325 |
href="/contact/">kiti būdai susisiekti</a> su FSF. Neveikiančių nuorodų ir |
326 |
kiti pataisymai arba pasiūlymai gali būti atsiųsti į <a |
327 |
href="mailto:webmasters@gnu.org"><webmasters@gnu.org></a>.</p> |
328 |
|
329 |
<p> |
330 |
<!-- TRANSLATORS: Ignore the original text in this paragraph, |
331 |
replace it with the translation of these two: |
332 |
|
333 |
We work hard and do our best to provide accurate, good quality |
334 |
translations. However, we are not exempt from imperfection. |
335 |
Please send your comments and general suggestions in this regard |
336 |
to <a href="mailto:web-translators@gnu.org"> |
337 |
|
338 |
<web-translators@gnu.org></a>.</p> |
339 |
|
340 |
<p>For information on coordinating and submitting translations of |
341 |
our web pages, see <a |
342 |
href="/server/standards/README.translations.html">Translations |
343 |
README</a>. --> |
344 |
Mes dirbame sunkiai ir labai stengiamės, kad pateiktume tikslius, geros |
345 |
kokybės vertimus. Tačiau mes nesame išimtys netobulumui. Prašome siųskite |
346 |
savo komentarus ir bendrus pasiūlymus šia prasme į <a |
347 |
href="mailto:web-translators@gnu.org"><web-translators@gnu.org></a>.</p> |
348 |
<p>Mūsų tinklapių vertimų koordinavimo ir pateikimo informaciją pamatykite |
349 |
<a href="/server/standards/README.translations.html">Vertimų |
350 |
PERSKAITYKITEMANE</a>.</p> |
351 |
</div> |
352 |
|
353 |
<!-- Regarding copyright, in general, standalone pages (as opposed to |
354 |
files generated as part of manuals) on the GNU web server should |
355 |
be under CC BY-ND 4.0. Please do NOT change or remove this |
356 |
without talking with the webmasters or licensing team first. |
357 |
Please make sure the copyright date is consistent with the |
358 |
document. For web pages, it is ok to list just the latest year the |
359 |
document was modified, or published. |
360 |
|
361 |
If you wish to list earlier years, that is ok too. |
362 |
Either "2001, 2002, 2003" or "2001-2003" are ok for specifying |
363 |
years, as long as each year in the range is in fact a copyrightable |
364 |
year, i.e., a year in which the document was published (including |
365 |
being publicly visible on the web or in a revision control system). |
366 |
|
367 |
There is more detail about copyright years in the GNU Maintainers |
368 |
Information document, www.gnu.org/prep/maintain. --> |
369 |
<p>Copyright © 2015 Richard Stallman</p> |
370 |
|
371 |
<p>Šiam puslapiui taikoma <a rel="license" |
372 |
href="http://creativecommons.org/licenses/by-nd/4.0/deed.lt">Creative |
373 |
Commons Priskyrimas - Jokių išvestinių darbų 4.0 Tarptautinė licencija</a>.</p> |
374 |
|
375 |
<!--#include virtual="/server/bottom-notes.lt.html" --> |
376 |
<div class="translators-credits"> |
377 |
|
378 |
<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't want credits.--> |
379 |
</div> |
380 |
|
381 |
<p class="unprintable"><!-- timestamp start --> |
382 |
Atnaujinta: |
383 |
|
384 |
$Date: 2017/03/07 22:29:32 $ |
385 |
|
386 |
<!-- timestamp end --> |
387 |
</p> |
388 |
</div> |
389 |
</div> |
390 |
</body> |
391 |
</html> |