Valio, turiu dar vieną skrebuką!
Istorija apie mažo vaiko didelius gimtadienio norus. Neseniai tam vaikui sukako nei daug nei mažai - 3 metai. O kaip žinia, trimetis vaikas jau tikrai pats žino, ko jis nori. Taigi, gimtadienio proga net naktį sapnavom ir baisiai norėjom "dyyyyydelio" saldainio ir traktoriaus (kurių, beje, jau ne vieną turim, bet niekada gi šito gėrio per daug nebus). Reikiamo dydžio saldainio važiavom kartu pirkti į specializuotą saldainių parduotuvėlę. O smaguriavom kartu su sese, susėdę ant žaislų dėžės ir stebėdami ant priešais esančios sienos sukabintus gimtadienio balionus... Kaip gerai, kad vaikiški norai taip lengvai išpildomi...
Su skrebuku dalyvauju
Irmos rengiamame konkurse. Tam reikalui panaudojau trafaretą, per kurį akvarele paišiau saldainio "suktumą" atkartojančius apskritimus, šiek tiek papurškaliojau dažais. Kad nebūtų labai balta tose vietose, kurias užstojo trafaretas, nutariau prirašyti teksto (kurio ten reikėjo labai nemažai). Šitam reikalui visai netyčia interneto platybėse radau man labai patikusį J.Marcinkevičiaus eilėraštį "Sapnas".
O čia vaizdai:
Tiesa, "NEINE" - taip saldainius dabar vadina sesė :)
P.S. atsiprašau už šešėlių gausybę nuotraukose... Šiandien tokia tamsi diena, kad be lempų niekaip neišsiverčiau...