Sunku būti moterim. Moterys tai žino. Vyrai apie tai yra girdėję.
Paaiškinkite man: kodėl vyrai taip bijo verkiančių moterų?
Kai moteris pradeda verkti vyras sustingsta, įsitempia ir elgiasi pagal visas susitikimo su  plėšrūnu taisykles - nedaryk staigių judesių, neatsuk nugaros ir ieškok slėptuvės.
Ne, ne taip. Per švelnus palyginimas.
Vyro akyse verkianti moteris pavirsta į vinim ir nindzių žvaigždutėm spjaudantį vulkaną, iš kurio bėga sieros rūgšties upeliai. Ir vienintele viltis - evakuacinis malūnsparnis, kuris išgabens iš pavojaus zonos.
Mieli vyrai - ašaros nepavojingos jūsų sveikatai. Tai tik vanduo su druska. Beveik kaip jūra. Tik mažesnės.
Kaip ir viskas būtų paprasta: kai linksma - žmonės juokiasi, kai gera - šypsosi, kai liūdna ar skaudu - verkia. Bet kartais net nelabai aišku, dėl ko būtent moteris verkia. Logiškai sunku paaiškinti. Kaip atmosferinius reiškinius. Ašaros juk dar panašios į lietų. Tik sūrios. O kada lis ar nelis sinoptikai iki šiol nesugeba tiksliai nuspėti. Anei palydovinės nuotraukos nepadeda. "Vietomis lietus". Be abejo. Kai susikaups debesis - tada ir lis. Taip ir moterys. Prisikaupė. Išlijo. Nusišluostė rankove ašaras. Išsipūtė paraudusią nosį - ir vėl viskas gerai.
O vyriškis vaikšto nedarydamas staigių judesių.

smulkmenos

pusryčiams: žalia arbata, mėlyna gėlėta suknelė, stigo larssono knyga ir paukščių čiulbėjimas. kas gali būti skaniau?
dar apie smulkmenas. visų pirma - smulkmenos yra daug svarbiau nei stambmenos.
pvz. yra vonia. nėra vonios kamščio. ir ką? vonia be kamščio netenka viso savo voniškumo. tada su vonios druska rankinuke einu ieškoti vonios. gerai, kad žinau, kur gyvena vonia su kamščiu.
tai gi, visų antra, trečia ir t.t. - jei išmest iš gyvenimo smulkmenas, tai nieko gero ir neliktų. nei vonios su druskom, nei žalios arbatos, nei mėlynos gėlėtos suknelės, nei paukščių čiulbėjimo...

vidury

O kai išplauki į ežero vidurį viena vidury nakties...
(kažkam kyla banalus klausimas apie bikini? na ką jūs, nereikia čia banalių klausimų).
Tai gi, kai išplauki į ežero vidurį vidury vidury nakties... vanduo šiltai švelnus, juodas ir lygus, jame atsispindi dangus. Dangaus atspindį sujudina tik mano sukeltos bangos. Nuo vandens kyla rūkas. Jaukiai svirpia žiogai... Pasikartosiu - jaučiuos kaip kokia antikinė deivė. Nors - iš vienos pusės girdėti autostrada skubančių mašinų gaudimas, iš kitos - tolomoje dunda traukinys... Pataisa - jaučiuos kaip 21 amžiaus antikinė deivė.
Plaukiu pirmyn, tada sukuosi sukuosi sukuosi kol susisuka galva ir atsigulu ant nugaros, išskėtusi rankas į šalis. Plūduriuoju. Vanduo užlieja ausis ir nebėra autostrados ir traukinių. Girdžiu tik savo kvėpavimą ir širdies plakimą. Virš manęs tik žvaigždės. Ramu. Beveik nejaučiu kūno svorio. Tarsi sklandau tarp žvaigdžių... Jos lėtai sukasi. Aš jau ne antikinė 21 amžiaus deivė. Tik mažuliukas padariukas po dideliu dideliu dangum. Ir vis tiek labai labai gera. Lengva. Vėsu. Ramu. Gera....
Bet manęs kažkas laukia. Plaukiu į krantą.

norai pildosi

o jeigu labai nori - tai viskas ir išsipildo.

tik reikia mokėti norėti.  

kaip jau minėjau atskleidžiau pasaulinį sąmokslą (be abejo prie to nagus prikišo masonai, žydai ir slaptosios tarnybos) - nevežti ievos maudytis.

bet noras yra noras, o jei dar ir su pagrindu - tai yra aktyvus noras. o pagrindas koks? labai rimtas - KARŠTA!!!

tai va. apie norėjimą. visi išsisuko nuo maudyniu mano kompanijoje. tai kas mane beliko? trepsėti ir garsiai šnopuoti išpletus šnerves? na gi ne. dieną praleidau tvarkydama knygas bei labai smagiai siūdama spalvotus skiautinukus. o norą palikau sau pleventi aplinkui.

pleveno jis su musėm aplink kačių dubenėlius , trepsėjo tarp gėlių su ežiuku ir materializavosi! į ekspromtinę gero ežeriuko paiešką vidury nakties. 

apkeliavom vievio bei trakų ežeriukus. matėm jonvabalius bei neapsakomai žvaigždėtą dangų. pasiklausėm iškylautojų dainuškų apie gegutėlę... ir po 3 valandų klajonių - radom tobulai ramų ežerą. a nei gyvos dvasios. visas ežeras mūsų! šiltut šiltutėlis, gaivus gaivutėlis. būtent tai apie ką aš ir svajojau......

tai va - jei labai norėti, ir atkakliai ieškoti, nepasiduoti girtų gegutėlių ūpo numušimui - norai ir svajonės pildosi.